Noriu Jums papasakoti

Po kelių minučių ant mūsų stalo atsirado butelis šampano nuo administratoriaus (kad būtų smagiau laukti). Nuotaika pagerėjo... Praėjus gal kiek daugiau nei pusvalandžiui priėjo administratorius nešinas nauja pora pėdkelnių ir didele raudona rože, kurią padovanojo draugei... Visą likusį vakarą ir iki ryto puikiai linksminomės, geru žodžiu minėdami gerąjį "dėde". Beje, jis buvo ne lietuvis.

Natalija Federienė

Stulbinantis kantrumas

Statybinių prekių parduotuvėje su draugu susiruošėme pirkti kiliminę dangą. Turėjome tik išmatavimus, bet nežinojome kokios spalvos ir už kokią kainą mes norime ją pirkti.

Mus pasitiko pardavėja, kuri šypsojosi, išsiaiškino ko mes norime, kokios spalvos mums patinka, kur tiesime dangą ir t.t. Kai jau išsirinkome dangą - tai užtruko ganėtinai ilgai, nes mes svarstėm gal tą, o gal aną - atėjo laikas išmatavimams. Va tada ir prasidėjo: mes negalėjome suprasti kodėl reikia tiek kvadratų, o ne tiek. Ji mums kantriai aiškino, atsinešė vieną popieriaus lapą, po to kitą, braižė, rašė, kol mums pasidarė aišku.

Ji buvo mandagi, kantri, išmanė apie prekes, kurias pardavinėjo, visada šypsojosi, buvo tvarkingai apsirengusi. Išeinant jai paskiau komplimentą, kad gerai aptarnauja ir jos kantrybė tikrai didesnė už mano geometrijos mokytojos, kuri tikrai nebūtų tiek ilgai ir taip kantriai aiškinusi paprastus brėžinukus ir jų kvadratūros apskaičiavimą.

Kitą dieną darbe aš bendradarbiams pasakojau apie paslaugią, kantrią ir savo darbą išmanančią pardavėją.

Asta Adamonytė

Padovanojau sau fotoparatą

Per Kalėdas sugalvojau padovanoti sau fotoaparatą. Buvau visiškai "žalia" ir net nežinojau ko noriu. Foto prekių parduotuvėje gavau pilną konsultaciją, pardavėjas išklausė ką fotografuosiu, kokiom sąlygom, kokia kaina man tiktų. Siūlė modelius, nurodydamas jų privalumus ir trūkumus (!!). Be to, jis sugebėjo aptarnauti kelis kitus žmones tuo pačiu metu, manęs maloniai atsiprašęs ir pasiūlęs kol kas su patinkančiu modeliu pafotografuoti ką nors ir patikrinti kokybę kompiuteriu. Tikrai nenuobodžiavau. Kai išsirinkau modelį, jis pasiūlė naujesnį jo variantą su geresniais parametrais, kuriam kaip tik buvo taikoma nuolaida. Įkvėpta nuolaidos pirkau brangesnę atminties kortelę ir dėklą. 10 balų!

Nina Akopova

Su kelionių agentūros pagalba sutaupyta keturženklė pinigų suma

Mes su žmona ketinome vykti į JAV švęsti Kalėdų pas gimines. Todėl reikėjo pirkti lėktuvo bilietus. Nors šiais laikais galima nesunkiai susidaryti kelionės grafiką ir bilietus rezervuotis Internetu (daugybėje internetinių svetainių tereikia įvesti kur nori važiuoti ir kada). Tačiau pasiklydę toje gausybėje, nusprendėme nuvykti į kelionių agentūrą, kad padėtų išsirinkti geriausią variantą - juk suma nemaža. Ir neapsirikome.

Agentūroje mus pasitiko darbuotoja su plačia šypsena. Tai gerai nuteikė. Išsiklausinėjo ko mums reikia. Aptarė daugybę klausimų, apie kuriuos nė nebuvom susimastę (bagažo svoris, kiekis, draudimai ir t.t.). Tačiau galbūt labiausiai man įstrigo šis atvejis dėl to, kad ji mums pasiūlė variantą skristi ne iš Vilniaus, bet iš Rygos. Tokiu būdu sutaupėme vos ne keturženklę sumą litų.

Patiems nė nebūtų į galvą atėję, kad yra tokia galimybė. Juk mes tik paprasti vartotojai, iš kur mums žinoti, kad Vilniaus aerouoste sąlygos kur kas prastesnės nei Rygos? Likau labai patenkintas ir sužavėtas tokiu dėmesingumu ir geranoriškumu. Jau net nepasakosiu apie išsamius paaiškinimus apie būsimą kelionę, kur kaip ir ką reikės daryti, į ką atkreipti dėmesį ir ko nepražiopsoti.

Adomas Šiuša

Restorane vakarieniavo "svarbesni" klientai

Vieną vakarą kartu su kolega iš Italijos nusprendėme pavakarieniauti viename garsiame X miesto restorane. Atnešus padavėjui menių, aš nustebau, kad jame buvo tik lietuviški patiekalų pavadinimai. Paklausus, gal šiame restorane galima gauti menių su angliškais pavadinimais, buvo atsakyta, kad jei atsivedei užsienietį, tai jam pati ir versk, nes šiuo metu restorane pietauja delegacija iš Y šalies ir jiems labiau reikalingi angliški menių, nei man. Visa tai buvo pasakyta tokiu tonu, jog pasijutau kalta, kad atėjau į šį restoraną pavalgyti. Tačiau mano išdidumas neleido atsistoti ir išeiti. Tuo metu nurijau kartėlį ir puoliau su didžiule šypsena versti menių savo kolegai (jam stengiausi nieko neaiškinti, kad nesugadinčiau nuotaikos).

Išsivertėme be angliško menių. Užsisakėme patiekalus, pavalgėme ir išėjome. Bet aš visada prisiminsiu padavėjo pasakytus žodžius, kad šiuo metu restorane yra svarbesnių asmenų, nei aš, kuriuos reikia aptarnauti (nors prie restorano durų nebuvo užrašo, kad restoranas rezervuotas).

Apie šį restoraną buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų. Visi šie atsiliepimai ir paskatino mane pasirinkti šį restoraną. Deja tai, kas įvyko tą vakarą sugadino visą vakarienę ir daugiau sau pažadėjau, kad į šį restoraną niekada nebeisiu.

Asta Buinevičiūtė

Puiki drabužių pardavėja

Ieškodama suknelės svarbiam pobūviui, aplankiau daugybę drabužių parduotuvių per vieną dieną. Galop buvau pikta, suirzusi, kad nieko tinkamo nerandu.

Vienoje drabužių parduotuvėje radau kelias man patikusias sukneles. Pardavėja tuoj pat parinko mano dydžio drabužius, viską nunešė į matavimosi kabiną ir paliko mane matuotis. Ji nelindo į kabiną ir nepuolė žiūrinėti kaip aš atrodau su suknelėmis, o tai, galiu pasakyti, deja dažnai pasitaiko ir labai erzina. Kai jai pasakiau, kas man netinka, ji neprašyta atnešė man dar porą suknelių, vėliau dar ir dar. Pasimatavau beveik visą asortimentą, tačiau pardavėja visą laiką maloniai bendravo, šypsojosi ir nesijuto jokio jos nepasitenkinimo. Netgi tada, kai pasakiau, kad galbūt visgi nieko nepirksiu...Ji palinkėjo namuose gerai apgalvoti, kas man patiko labiausiai ir pakvietė sugrįžti kitą dieną. Beje, aš taip ir padariau. Dabar visada su malonumu užsuku į tą parduotuvę, kur mane itin maloniai ir nelendant į akis aptarnauja.

Violeta Abramovaitė

Prarastas lojalus klientas

Savo laiku turėjau autoįvykį. Nuvykus į draudimo kompaniją žalų ekspertas įvertino keistiną detalę daug kartų mažesne nei rinkos kaina. Man nustebus paaiškino, kad jų žinynuose nurodyta tokia kaina, tačiau ji po kelių dienų bus indeksuota maždaug 10 kartų, o dabar jis nieko negalįs padaryti, nes dokumentai žalai atlyginti jau sutvarkyti. Priminus, kad jų kompanijoje draudžiuosi jau 5 metai ir jie turėtų būti suinteresuoti išlaikyti klientą ir priimti logišką sprendimą, ekspertas į tai nesureagavo. Aišku, kad pakeičiau draudimo kompaniją.

Romualdas Daukševičius

Vakarienė lauke per 5 minutes

Visai neseniai su panele buvome Kaune ir jau gerokai sutemus sugalvojome nueiti pavakarieniauti į kokią piceriją ar kažką panašaus. Užsukome į neišsiskiriančią kavinukę, kuri dar pasirodė esanti ir picerija. Žmonių buvo nemažai, tačiau viduje buvo taip karšta ir tvanku, kad jau galvojome išeiti (kaip tik tą savaitgalį buvo šilčiausios pavasario dienos). Tačiau dar sugalvojau paklausti padavėjų kur būtų galima pavakarieniauti lauke.

Netikėtai barmenas geranoriškai pasisiūlė viską sutvarkyti. Pasiėmė staliuką (medinį) ir išnešė į lauko kiemelį. Ten pasirodo vasara visada būna stalai. Kiemelis tiesiog šaunus ir jaukus. Tik po žiemos dar niekas neparuošta.

Po 5 min. sėdėjome lauke ir su šypsena stebėjome viduje sėdinčius ir prakaituojančius žmones. Tikrai buvo malonu.

Gaigalas Marius

Sugriautas mitas apie niūrią ir įtartiną pakelės užeigą

Ilgoje kelionėje automobiliu vaikams prireikė apsilankyti WC. Pirmoje pasitaikiusioje pakelės užeigoje sustojome "trumpam". Tuščioje kavinėje nuobodžiavo pagyvenusi moteris, kuri į klausimą kur tualetas, mostelėjo ranka.

Belūkuriuojant barmenė, o gal ir savininkė, užmezgė kalbą apie kažką nereikšmingo ir pasiūlė kavos ar panašiai. "Matosi, kad ilgai važiuojat, vertėtų šiek tiek pailsėti" - neįkyriai pasakė ji žinovo tonu. Iš tiesų veidrodyje pamačiau ištinusias akis, todėl užsisakėm kavos, prie kavos užkandos. Barmenė atnešė užsakymą ir pakalbinusi vaikus prisėdo šalia, pradėjo neįkyriai bendrauti.

Tai buvo netikėta, tačiau visai jauku tuščioje erdvėje su kažkuo pasikalbėti ir atsipalaiduoti. Neformalus dėmesys ir šiltas bendravimas praskaidrino nuotaiką ir maloniai nuteikė tolesnei kelionei bei sugriovė niūrios ir įtartinos pakelės užeigos mitą.

Eimantas Peičius

Kalėdos - stebuklų metas!

Ši istorija įvyko, ar kitaip sakant, šis atvejis mane pritrenkė - per praėjusias Kalėdas...
Buvau įpareigota nupirkti savo viršininkei Kalėdinę dovaną, tad ilgai nedvejojusi nuskubėjau tiesiai į naujausią interjero puošybos elementų saloną, tuo metu jau gerai visiems žinomą dėl garsios savininkės pavardės... Na, pasirinkimas ten neblogas - daugybė gražių dalykėlių, kuriuos mielai pirkčiau ne tik kaip dovaną, bet ir savo namams. Išsirinkusi puikų lekščių komplektą, pasikviečiau salono konsultantę ir paprašiau, kad paduotų man dar neišpakuotą ir vitrinoje nestovėjusią prekę.

Lyg ir viskas būtų tvarkoj, tačiau... prie pat kasos pastebiu pastatytą stovelį su maždaug tokiu užrašu "Gruodžio mėnesį dovanų nepakuojame". Negalėjau patikėti savo akimis - juk kaip tik pirkau dovaną, o ir prekės šiame salone būtent tokio pobūdžio, kokias dažniausiai perkame dovanų... ir galų gale - Kalėdų metas! Dauguma juk šiuo beprotišku metų laiku perkame kažką kitiems, o ne sau!

Kadangi šis užrašas mane labai nustebino, dar kartą perklausiau pardavėjos, ar tikrai jie negalėtų gražiai įpakuoti mano pirkinio. Suirzusiu tonu salono darbuotoja man paaiškino, kad šiaip tai jie tą daro, bet tik ne gruodžio mėnesį, kai tiek daug žmonių! Apsidairiau aplink, o salone nei vieno žmogaus, išskyrus mano mamą, su kuria ir atėjome kartu. Pabandžiau atkreipti pardavėjos dėmesį į tai, kad šiuo metu salone tikrai nėra taip jau daug žmonių... Tačiau atsakymas buvo griežtas "Nepakuojame".

Gal sakytumėte, kad nieko čia baisaus, tačiau visada įspūdį sustiprina galimybė palyginti... Prieš porą savaičių buvau apsilankiusi Berlyne, kur Kalėdinė nuotaika tuo metu juntama kur benueitum... Ten taip pat teko apsilankyti prekybos centruose ir kai ką nusipirkti. Tiktai ten manęs niekas neklausė, ar aš perku dovanas. Eilinėje kosmetikos parduotuvėje kiekvieną nupirktą daiktelį nuostabiai įpakuoja būrelis besišypsančių merginų. Akivaizdu, jog jie Kalėdinę prekybą įsivaizduoja teisingai ir turbūt dar pasamdo papildomą personalą tam, kad visi pirkiniai atrodytų ypatingai, o ypač - gruodžio mėnesį! Tuomet, laikydama rankoje nuostabiai gražų maišelį su aukso spalvos kaspinėliu ir šventiniais palinkėjimais, supranti, kad pirkai ne veltui... net ir mažiausią smulkmeną!

Nežinau, kas šiuo atveju, Vilniaus salone padarė esminę klientų aptarnavimo klaidą - ar pati salės darbuotoja, ar salono vadovai, kurie priėmė tokį sprendimą dėl dovanų įpakavimo. Faktas tai, kad po ilgų derybų aš visgi prisiprašiau, kad galėčiau palikti savo pirkinį ir pasiimti jį po pusdienio jau supakuotą, tačiau ar tikrai buvo būtina šią situaciją paversti tokia sudėtinga? Na, bet tai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva - unikali šalis ir kai kurių prekybininkų supratimas apie klientų aptarnavimo subtilybes kartais gali būti labai netikėtas!

Agnė
2006 09 05

"Klausk. Aš tau galiu padėti"

Vienas iš didžiųjų prekybos centrų. Pusė dvylikos nakties. Ryte mano lėktuvas į Londoną. Perku kelionei lauktuvių. Prie kasų noriu nusipirkti du pakelius cigarečių, tiek kiek būtent man savaitgaliui Londone reiks. Tačiau paimu vieną pakelį, o antro nėra. Pardavėja paklausta atsako, kad baigėsi. Už manęs eilė žmonių, tad prie kitos kasos prieit problematiška. Šalia sėdi kita kasininkė, jai ant marškinėlių užrašas "Klausk. Aš tau galiu padėti". Klausiu : "Gal galite iš savo kasos paduoti man cigarečių X?". Atšauna: "Tau reikia, tu ir eik". Apstulbusi sakau: "O kas ant jūsų marškinėlių parašyta? Jog galit man padėti". Labai supykusi pastaroji išrėkia man: "Ką aš kalta, kad gavau tokius marškinėlius darbe". Žmonės neapsikentę eina į kitas kasas. Aš laukiu kol kuri nors pardavėja man atneš cigarečių, nes ryte jų nusipirkti neturėsiu galimybės. Mane aptarnavusi kasininkė atsistoja, kažkur nueina ir atneša. Dėkoju jai: "Ačiū, Jūs labai maloni". Ji nieko neatsako. Sumoku. Nueinu.

Jurgita Ramanauskienė

Eilinis nusivylimas

Norėčiau papasakoti vieną iš prasto aptarnavimo atvejų. Mes su bičiuliais dažnai lankydavomės vienoje Vingio parke esančių lauko kavinių. Nepaisant to, kad praeitą vasarą buvome nutarę nebeiti į šią kavinę, tačiau šiais metais, prasidėjus vasaros sezonui, nusprendėme ten apsilankyti, nes nemalonūs prisiminimai užsimiršo.

Atėjome, prisėdome prie staliuko. Netrukus prisiminėme, kad meniu tradiciškai tenka luktelti ilgėliau. Pasirodė padavėja, užsirašė užsakymą (užsakėme kelias taures gėrimo ir užkandėlę prie jo). Netrukus paskambino kiti bičiuliai, pranešė, kad tuojau prie mūsų prisijungs, todėl prabėgančiai padavėjai pasakėme, kad persėsime prie šalia stovėjusio didesnio staliuko, nes prie pirmojo būtume nebetilpę. Paminėjome, kad užsakymą atneštų prie naujo staliuko. Padavėja mums linktelėjo. Gėrimų laukėme maždaug pusvalandį, padavėja nesirodė. Pradėjome nekantrauti, dairytis padavėjos. Pastarajai pasirodžius "horizonte" ją praktiškai "pasigavome" ir pakvietėme prie staliuko. Paslaptingoji mūsų padavėja priėjo ir paklausė, ar mes jau kažką esame užsakę??? Didžiai nustebę pajuokavome, kad mes čia tik šiaip atėjome pasėdėti. Tačiau padavėjos veidas liko nebilus ir ji klausiamai žiūrėjo į mus. Ką gi, teko pakartoti užsakymą, kurį padavėja ir šį kartą užsirašė, tačiau nei atsiprašymo, nei apgailestavimo nesulaukėme.

Po keleto minučių gavome užsakytus gėrimus. Netrukus ir bičiuliai jau sėdėjo šalia. Vėl prasidėjo padavėjos "gaudynės", nes naujai prisijungusieji taip pat buvo ištroškę. Priėjus darbuotojai dvi merginos užsisakė po didelę gėrimo taurę, o vaikinas ��� vieną mažą, nes turėjo po to vairuoti. Padavėja viską užsirašė, tačiau įdomiausia buvo tuomet, kai įvykdžiusi užsakymą, padavėja pastatė priešais merginas dvi mažas taures, o priešais vaikiną - vieną didelę. Paaiškinus, kad buvo tikėtasi atvirkštinio rezultato, padavėja suirzo, kažką burbtelėjo sau po nosimi, tačiau nesistengė išspręsti situacijos. Vėlgi - stovėjo ir klausiamai žiūrėjo į mus. Tuomet merginos pačios pasiūlė vaikinui savo mažą taurę, o didžiąją nutarė pasidalinti. Padavėja nuskubėjo sau.

Po eilinio tokio aptarnavimo atvejo tikrai nenorėčiau ten vėl apsilankyti. Žinoma, galiu suprasti kodėl aptarnavimas toks prastas, nes teko girdėti verslininkų nusiskundimų, jog geri darbuotojai, tikėdamiesi didesnio darbo užmokesčio, išskuba į užsienį, o lieka tai, kas lieka...

Margarita Bakienė

Mokslo šaknys karčios

Vienas man labiausiai įsiminęs įvykis nutiko šią žiemą. Tai gero ir prasto aptarnavimo pavyzdys Mums moksleiviams reikėjo gauti gaiviųjų gėrimų, saldumynų ar panašių prekių reklaminių plakatų savo projektui apie reklamos įtaką žmogui. Sakote, kad tai padaryti yra lengva? Mes irgi to tikėjomės, kol nusivylę ir aplakstę pusę Vilniaus nusprendėme, kad tai beviltiška. Dvi dienos paieškų praėjo veltui...

Net neišklausyti buvome išprašomi lauk iš didžiųjų prekybos centrų, mažų parduotuvėlių bei maisto prekių importuotojų būstinių (matyt, tai dėl jauno mūsų įvaizdžio) arba vis siuntinėjami pas kitus asmenis, nes ponai pardavėjai ar vedėjai turi daug svarbesnių reikalų nei terliotis su kažkokiais moksleiviais.

Bet galų gale viename prekybos centre radome žmogų, kuris mums tikrai padėjo. Vieno prekybos centro vedėja ne tik atidavė mums savo likusius plakatus, bet labai mus nustebindama pasisiūlė gauti jų paskambinusi prekių tiekėjams... Po kelėtos dienų mes ne tik gavome daugybę plakatų, bet ir buvome supažindinti su asmeniu, kuris nusimanė marketinge ir labai daug mums padėjo.

Šiems žmonėms mes nebuvome kažkokie moksleiviai, o verti pagarbos klientai, nors ir kreipėmės į juos dėl pašalinio dalyko. Manau, kiekvienas kreipsis į tą paslaugų tiekėją, pas kurį jis bus aptarnaujamas maloniausiai.

Natalija Snapkauskaitė

Ko paklausi to negausi

Kaunas, optikos prekių parduotuvė. Šiaip ten labai gerai aptarnauja, bet būtent su ta pardavėja nepasisekė. Klientas ateina paklausti, kiek kainuoja kontaktiniai lęšiai, kurie kelis mėnesius buvo parduodami pritaikius akciją. Pirkėjui pardavėja labai niūriai atsako, kad lęšiai pabrango. Pirkėjas paklausia, kiek tada jie kainuoja. Atsakoma tiksliai į klausimą, suma ir viskas. Pardavėjos žvilgsnis - "mums elgetų nereikia". Pirkėjas klausia: o gal kitokių turite? Pardavėja: ne. Pirkėjas: kaip...tik tuos vienus? Pardavėja: kitokių atsisakėm (o mintyse: ar neatstosi, gi pirkt nesiruoši?!) Pirkėjas neatstoja :) Klausia: kiek kainuoja akinių stiklai? Pardavėjos atsakymas: kainos įvairios. Pirkėjas: o kokios būtent? Pardavėja: iki 150 Lt.

Nebuvo jokio bandymo išsiaiškinti, ko žmogui reikia (žmogui reikėjo 3 skirtingų porų akinių ir 2 porų skirtingų kontaktinių lęšių - visai šeimai). Galų gale pirkėjui nusibodo tardyt, nuėjo į kaimyninę optikos parduotuvę ir ten išleido apie 1200 Lt.
Giedrė Kniūkštienė

Pažadu sugrįžti, nes man čia labai patiko

Dienos pabaigoje sugalvojau, kad reikia apsikirpti. Užeinu į kirpyklą, kuri užsidaro už 20 minučių. Mane pasitinka žavi besišypsanti salono administratorė. Maloniai pasisveikina ir paklausia kuo gali būti naudinga. Aš pasakau, kad pageidauju apsikirpti, nors laiko iki darbo pabaigos liko tik keliolika minučių.

Administratorės paklausta, kirpėja be jokių išsisukinėjimų mielai sutinka mane aptarnauti. Ramiai ir neskubėdama, išklausiusi mano pageidavimus ji mane apkerpa būtent taip kaip nupasakojau ir vietomis rekomenduoja kaip jai atrodytų geriau. Laikas praeina greitai ir štai rezultatas puikus - šukuosena nuostabi, o ir plaukų niekas nepešiojo. Susimoku, padėkoju, padėkoja man ir pirmyn į klubą, bet pažadu sugrįžti, nes man čia labai patiko.

Darius Vinogradovas

Kitą kartą, jei ko reiks - ieškosiu to ...su akinukais

Man sugedo PC, apie kurio sudėtį ir veikimo principus nenutuokiu beveik nieko. Aš - vartotojas! Draugas, nutuokiantis, sako:
-eik, nupirk detalę "x" ir įdėk štai čia.
Einu, sakau pardavėjui (tokiam ...su akinukais):
-reikia "x".
-x1, x2 ar x3?
-nežinau!
Tuomet esu paklausiamas kaip naudojuosi tuo PC, ką su juo darau, su kokiomis programomis dirbu. Po tos apklausos nesijaučiu neišmanėliu - atvirkščiai! Gaunu x2, man primena, kad nesupainiočiau spalvotų laidelių. Nešu, statau - džiaugiuosi. Kitą kartą, jei ko reiks - ieškosiu to ...su akinukais.

Sergejus Tovarovas

Pats svarbiausias klientas

Vienoje kelionių agentūroje nutariau užsisakyti lėktuvo bilietus į Y šalį. Atėjus į kelionių agentūros būstinę, maloniai nuteikė prie durų esantis skelbimėlis: "Visi Jūs esate mums patys svarbiausi ir laukiami".

Maloni darbuotoja su šypsena pasiūlė atsisėsti ir paklausė, kur ir kada norėčiau skristi. Man pasakius kelionės tikslą, buvau maloniai nustebinta, kad ši darbuotoja pasiūlė man net keletą variantų (nors prieš tai Internete aš pati buvau suradusi tik vieną man priimtiną). Aš pasirinkau tinkamiausią. Bilietai buvo rezervuoti ir lape atspausdinta iki kada reikia sumokėti už bilietus.

Ta pati darbuotoja patarė man, kad dabar dar neskubėčiau mokėti, nes yra laiko ir dar galima palaukti. Po keleto dienų buvau dar kartą maloniai nustebinta, kai kelionių agentūros darbuotoja man paskambino ir pasakė, kad ji rado dar pigesnį keliavimo bilietą ir man patogesnį laiką. Ir jei sutinku, ji gali atspausdinti bilietus. Atspausdinti bilietai man buvo pristatyti į kontorą.

Visą laiką šios agentūros darbuotojai man leido jaustis labai svarbiu jų klientu. Nuo to laiko visada stengiuosi naudotis šios kelionių agentūros paslaugomis. Juk klientui visada malonu jaustis ypač svarbiu, nepriklausomai nuo to, kiek pinigų tu turi, ar kaip tu atrodai.

Asta Buinevičiūtė

Visada čia sugrįžtu

Mėgstu lankytis nedidelėje pėdkelnių parduotuvėje, nes šios parduotuvės savininkė, kuri pati ir stovi už prekystalio, stebina rūpestingu aptarnavimu. Kiekvieną kartą ji pirma pasisveikina, kreipiasi į mane vardu, paklausia kaip sekasi. Dažnai tiksliai nežinau, kokių pėdkelnių man reikia, tiesiog nupasakoju prie kokios suknelės ir su kokiais bateliais jos bus dėvimos, o pardavėja jau pati pasiūlo, kokia spalva bei koks raštas būtų tinkamiausias.

Visada parodo keletą man tinkamų variantų, papasakoja, kuo vienos ar kitos pėdkelnės yra geresnės (galbūt kažkurios yra tvirtesnės, kitos geriau priglunda prie kūno ir pan.), taip pat nupasakoja paskutiniąsias pėdkelnių madas. Iš šios parduotuvės išeinu ne tik nusipirkusi kokybišką prekę, parinktą pagal konkretų mano poreikį, bet ir smagiai pabendravusi, todėl visada čia sugrįžtu.

Ieva Minkevičienė

Dveji užuolaidų pardavinėjimo būdai

Pirmasis. Už savaitės močiutės gimtadienis. Dovana - nestandartinės užuolaidos, kurias reikia pasiūti. Parduotuvėje renkamės medžiagas. Po 3 minučių prieina besišypsanti pardavėja ir paklausia ar reikia pagalbos. Supažindiname ją su savo norais, nusikopijuotais iš užsienietiško dizaino žurnalo, paklausiame ar jie gali atlikti tokį užsakymą. Mergina atsako neigiamai, bet iškart pasiūlo tris naujus būdus, kurie atitiktų mūsų norus. Vietoj pasiūlymo pavartyt gulintį katalogą parodo kabančius natūralaus dydžio užuolaidų variantus. Medžiagų pavyzdžius parodo išvyniodama rulonus, nors dar nėra tikra, kad užsisakinėsime čia. Paskaičiuoja bent tris galutines sumas skirtingiems variantams. Supažindina, kad užsakymai vykdomi dvi savaites, bet pažada pasistengti pasiūti per savaitę. Supažindina su itin lanksčia atsiskaitymo forma. SMS žinute informuoja apie pasiūtas užuolaidas diena anksčiau, nei buvome susitarę.
|
Jei dar kada reikės užuolaidų, eisiu tiesiai ten. Beje, tai buvo antra vieta skirta apsižiūrėjimui iš penkių galimų, bet užsisakėme į kitas tris net nebėję.

Antrasis. Ta pati situacija. Pirma išsirinkta parduotuvė - daug besireklamuojantis užuolaidų salonas. Po 5 minučių vaikščiojimo ratais ir pavyzdžių čiupinėjimo esame niekam neįdomios. Susirandame pačios pardavėją (galima numanyti, kad tai kiek aukštesnio rango pardavėja), kuri neskubėdama pabaigia kalbėti mobiliuoju telefonu nepakeldama akių į mus, priešais stovinčias pirkėjas. Iš antro karto pavyksta išaiškinti ko mes norime, ji pasiūlo apžiūrėti asortimentą ir kategoriškai nurėžia, kad tokių užuolaidų nebūna, o jei užsisakysime, tai pasiūs bet ką, bet kaina bus aiški tik po realaus užsakymo. Tada išklausome dar viena pokalbį mobiliuoju telefonu. Vėl atkreipiame pardavėjos dėmesį į mūsų norus. Išgirstame atsakymą, kad nuspręstume ko norime ir tada galime užsisakyti. Neatsiprašiusi, nenukreipusi pas kolegę, netgi neištarusi nė žodžio dingsta už stendų ir nebepasirodo. Mūsų norai pakimba ore. Kita pardavėja mūsų nemato, nes užsiėmusi brėžinių braižymu. Dar pasisukiojame ir išeiname niekieno nepastebėtos. Su savimi išsinešame keletą šimtų litų.
Į šį saloną daugiau kojos nekelsiu.

Bražukienė Asta

O reikėjo tik suvynioti gėlytę...

Pateiksiu paprastą pavyzdį iš asmeninės patirties perkant gėles viename iš didžiųjų prekybos centrų. Lauke dar spaudžiant šaltukui teko pirkti gėlę. Mane aptarnavo jauna, nepatyrusi pardavėja, iš kurios veiksmų buvo galima suprasti, kad tai pirmoji jos darbo diena. Šalia, be abejo, stovėjo vyresnioji pardavėja, kuri "nurodinėjo" ką mokinė turėtų daryti. Viskas vyko ne mažiau kaip 15 minučių, kai tereikėjo vieną gėlę paprastai suvynioti į popierių, kad nenušaltų žiedas.

Procedūra buvo atliekama keletą kartų, t.y. keletą kartų pervyniojant ir glamžant tą pačią gėlę. Visą tą laiką stovėjau ir stebėjau šį procesą nekomentuodamas, kadangi ir taip matėsi jaunosios pardavėjos išgąstis ir susinervinimas. Iš vyresniosios pardavėjos tebuvo girdėti priekaištai mokinei, tačiau ji visiškai nekreipė dėmesio į klientą, lyg manęs ten iš viso nebūtų. Neatsiprašė už nesklandumus ar tiesiog nepasakė, kad viskas truputį užtruks.

Kaip bebuvo, pagaliau gavau "suvyniotą" savo gėlę ir rezultatas buvo tragiškas! Beje, vyresniajai pardavėjai - patyrusiai florystei, šis rezultatas pasirodė visai geras, nors greičiau jau jai atsibodo nurodinėti, kaip mokinė turėtų viską padaryti... Natūralu, kad likau nepatenkintas.

Vidas Žurauskas

"Visa gera"

Sėdžiu savo kambaryje ir žiūriu televizorių. Kažkas tarpduryje sukosėja. Vos infarkto negavau, ten stovi jis - santechnikas. Pavėlavęs visą valandą jis nė nepasistengė paskambinti į duris. Vaizdelis tikrai nekoks ��� tamsūs, murzini spec. rūbai, "žavinga" penkių dienų barzdelė, iki pat kelių šlapios kelnės, o dar ir varva ant mano kiliminės dangos.

Tiek to greičiau į virtuvę, kur užsikimšusi kriauklė, nes jau ir taip vėluoju į susitikimą. Ranka parodau kryptį ir einu iš paskos. O-o-o-o tai bent kvapas - vakarykščių linksmybių ir fekalijų "miksiukas". Skubu atidaryti virtuvės langą, net akyse aptemo.

Kažką bambėdamas, pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai imasi darbo. Ne man spręsti ar jo įrankiai geri ar blogi, bet jų išvaizda man pasitikėjimo tikrai nekėlė, na bet jam geriau žinoti. Pagaliau darbas baigtas, bet prie kriauklės nemaža bala, tiek to išsivalysiu vėliau, nes jau pusantros valandos vėluoju į susitikimą. Be jokių biurokratijų paimama nemaža suma grynųjų ir prarūkytu balsu išspaudžiamas tik "visa gera". Viso gero ir tikiuosi nebesusitiksime.

Darius Vinogradovas

"Gal reikia pagalbos?" kartais nuskamba visai ne laiku

Labiausiai įstrigo aptarnavimas vienoje iš Vilniaus kosmetikos parduotuvių, kai dėmesys klientui pasijautė vos tik įėjus i parduotuvę, bet ne įkyrus. Man įėjus į parduotuvę pastebėjau, kad pardavėjos akys mane pastebėjo, bet ji nieko nesakė. Iš tikrųjų ėjau nusipirkti kvepalų. Priėjau prie stendo, pasiėmiau tuos, kuriuos jau buvau senokai nusižiūrėjusi. Na, bet nusprendžiau pauostyti ir dar keletą. Mačiau, kad pardavėja mane nežymiai stebėjo, bet nepriėjo. Mano nuomone, teisingai padare, nes man jos ir nereikėjo, o jei butu reikėję, aš būčiau atsisukus į ją ir akių kontaktu paprašyčiau ją prieiti, ką ir padariau, kai nuėjau prie kito stendo. Tada ji priėjusi man paaiškino viską ko man reikėjo ir aš nusipirkusi reikalingas prekes išėjau iš parduotuvės, į kurią tikrai sugrįšiu.

Taip pat galima paanalizuoti aptarnavimą ir kitoje kosmetikos parduotuvėje, kur įėjus į salę nei viena pardavėja nepakėlė net akių. Šiaip ne taip susiradusi stendą, kuriame sudėtos man reikalingos prekės, ėmiau jas apžiūrinėti. Pribėgo pardavėja ir klausia "gal nereikia pagalbos?" - tuo metu nereikėjo, tai ir pasakiau, kad nereikia, bet po keleto minučių, man vis gi jos prireikė. Aš pakėliau akis, kad pasikviesčiau, tačiau nei viena nebekreipė į mane dėmesio. Tada aš priėjau prie vienos, o ta vietoj atsakymo į mano klausimą pasakė, kad ji nežino ir nusiuntė pas kitą, kuri buvo kitoje salėje. Na tai aš jos ir nebeieškojau bei prekės nepirkau, nes tokių prekių yra daug kur...

Gabrielė Mankauskaitė

Užsukau apsidairyti, išėjau su batais

Kartą užsukau į batų parduotuvę visai nesitikėdama nusipirkti batų, nes nešioju mažo dydžio batus, todėl Lietuvoje išsirinkti sau tinkamus yra sunku.
Tiesą pasakius prekes apžiūrinėjau atsainiai, slankiojau tarp lentynų ir iš šono žiūrint tikrai nebuvau potenciali pirkėja.

Staiga prie manę priėjo maloniai besišypsanti pardavėja, kuri pasisiūlė man padėti. Ji neklausinėjo mano kojos dydžio, o pasiūliusi atsisėsti atbėgo su krūvele batų. Batų dydžius ji įvertino manęs neklaususi, o ir batų modelius parinko nuspėdama mano skonį (ji nesiūlė visų iš eilės, nesiūlė ir paskutinės mados modelių su visokiom sagtelėm ir blizgučiais).

Pasijutau pamaloninta ir nenuvarginta. Ji pasiūlė batus įsigyti su nuolaida, taip pat padėjo apsispręsti kurį modeliuką išsirinkti. Taigi likau sužavėta. Batus nusipirkau.

Virginija Cibulskienė

Mama Motinos dienos proga liko be dovanos

Aprašysiu realią situaciją, kuri įvyko š. m. gegužės 1-ąją, per Motinos dieną.
Atėjusi į žinomo kosmetikos tinklo parduotuvę, rinkau draugo mamai dovaną, t.y. kremą. Priėjusi pardavėja pasisiūlė padėti, pasakiau kokiam tikslui man reikia dovanos ir mes bendrai išrinkome du kremus, kurie man atrodė tinkami. Kadangi aš negalėjau apsispręsti, kurį pirkti, paprašiau atidėti porai valandų abejus, kad draugas galėtų pats atvažiuot ir savo mamai išrinkti tik iš dviejų kremų. Pardavėja sutiko ir dar priminė, kad šiandien jie dirba tik iki 19 val.

18:45 val. mudu atėjom į minėtą parduotuvę. Pardavėja pasakė, kad gerokai pigesnį kremą, kurį mes žadėjom pirkti, ji pardavė....Ir dar pasakė, kad jis mums būtų netikęs, nes jis prastas. Aš netekau žado, nes prieš porą valandų ji pati parinko kremus, girdama jų kokybę.

Likęs vakaras buvo sugadintas, nes toje parduotuvėje mes jau nieko nebepirkome, o kitos parduotuvės irgi užsidarinėjo. Teko atsiprašyti draugo mamos ir pasakyt, kad dovaną padovanosime sekančia dieną.

Irutė Morgaliovaitė

Vaikiškų prekių parduotuvėje

Vakar šiek tiek "nusvilau" vienoje vaikiškų prekių parduotuvėje, tad galiu pasidalinti subjektyviais įspūdžiais ir su Jumis. Rugsėjo 15 dieną (ketvirtadienį) apie 19 val. užsukau i vaikiškų prekių parduotuvę esančią dideliame prekybos centre.

Labai skubėjau pas draugę lankyti jos 4 mėnesių sūnelio. Žinoma, norėjau kažkuo pradžiuginti ir ją, ir mažylį. Pati vaikų neturiu ir tikrai nenusimanau ką galima dovanoti 4 mėnesių kūdikiui. Įėjus (ką čia įėjus, tiesiog skubėdama įskridus) pamačiau geltonais, parduotuvės pavadinimu pažymėtais, marškinėliais vilkintį vaikiną.

Apsidžiaugiau "Va jis tai tikrai galės man padėti ir aš greit apsisukus bėgsiu pas draugę". Priėjau, pasakiau, kad noriu nupirkti dovaną 4 mėnesių kūdikiui ir paklausiau, gal gali man padėti. Jis nelabai noriai, bet man nurodė skyrių, kur yra prekės kūdikiams ir pamatęs ten vaikštančią kitą pardavėją jai pasakė, kad aš ieškau kažko vaikam mažiems ir lai ji man padeda.

Konsultantė priėjo, parodė žaisliukus vienoje stendo dalyje, ranka mostelėjo į kitoje dalyje esančius firminius "Chico" žaislus, bet iškart pasakė, kad jie labai brangūs. Paklausiau gal turi kažkokių spalvotų linksmų rankšluosčių. Parodė vieną rankšluostį su kapišonu. Ir ... nuėjo.

Likau viena skyriuje, kur prekės man visiškai nepažįstamos ir nesuprantamos paskirties (tikrai, kai aš augau tokių dalykų dar nebuvo!). Turėjau 5 minutes laiko ir jokio supratimo ką aš galėčiau nupirkti tam kūdikėliui. Apsistojau ties rankšluosčiu, kuris kainavo 37 litus. Tiesą sakant, nebuvau paskyrus jokios konkrečios sumos pirkiniui, tad būčiau ir tą rankšluostį pirkus, tik kad jau nebuvo, kas man parodytų kitas spalvas ar pakonsultuotų dėl dydžių.

Pradėjau ieškoti tų brangesnių "Chico" žaisliukų, bet prisipažinsiu, sekėsi sunkiai. Nuėjau į salės vidurį bandydama susirasti konsultantų, bet niekas į mane nekreipė dėmesio. Tuomet pradėjus atidžiai žiūrinėti visas prekes, atradau tuos žaisliukus. Pasiėmiau patikusį. Kaina 19.90 Lt. Kaip už vaikišką žaislą visai nemažai. Būtų visai smagu žinoti už ką aš moku (kokybės ir kainos santykį).

Nuėjau prie kasos. Pastovėjau eilėje ir susitikau su pavargusios pardavėjos žvilgsniu (na taip, ji pavargusi, bet aš irgi visą dieną tikrai ne poilsiavau darbe). Paklausiau kuo ypatingi šios firmos žaislai, gal jie neturi nuodingų medžiagų ir vaikai gali juos drąsiai graužti? Pardavėja su manimi sutiko, bet nieko papildomai nepapasakojo.

Kol mokėjau pinigus, pastebėjau, kad mane pradžioje aptarnavęs vaikinas smagiai leidžia laiką tarp lentynų su kita pardavėja. Apžiūrinėja žaislus, šnekučiuojasi. Hm ...  parduotuvėje tuo metu buvo apie 12 klientų. Tiesą sakant pasijutau nelabai maloniai, kad aš čia klajoju pasimetusi po parduotuvę, išleidžiu pinigus, bet negaunu serviso. Be to kita moteris prieš mane sumokėjo už pirkinius apie 150 litų, jos irgi niekas su šypsena neaptarnavo.

Tame prekybos centre yra dar bent kelios panašios parduotuvės. Žinau, kad kitą kartą visų pirmą eisiu į jas!

Mano pastebėjimai apie servisą:
- Nei vienas su manimi bendravęs konsultantas nepasisveikino;
- Nei vienas konsultantas nedėvėjo vardo kortelių;
- Kai vaikinas paprašė kitos pardavėjos man padėti, manęs nė nepastebėjo ir nepristatė kitai konsultantei;
- Kai aiškiai pasakiau pati savo poreikį ir įvardijau, kad tikrai pirksiu, man nebuvo pasiūlyta poreikius atitinkanti prekė;
- Niekas net nebandė papildomai aiškintis poreikio!;
- Kasoje atsiskaitant už prekę buvo labai atsainiai žiūrima į mane;
- Niekas neatsisveikino, nepakvietė apsilankyti dar kartą ar pan.

Reziumė: serviso beveik nebuvo! Taip, vaikui patiko žaislas (kad jūs matytumėt, su kokiu apetitu jis jį graužė!), tačiau ji galėčiau nusipirkti ir kitoje parduotuvėje. Be to galėjau pirkti rankšluostį ir išleisti dvigubai didesnę sumą pinigų. O dabar ...  esu nusivylusi aptarnavimu ir dar pasakoju apie tai kitiems. Ateityje vaikų planuoju turėti pati. Tikrai netaupysiu jų reikmėms. Bet turbūt didžioji dalis mano skiriamų pinigų šitos parduotuvės nepasieks.

Rūta

Kaip mobiliojo ryšio tiekėjas aptarnavo savo šviežiai iškeptą klientę

Noriu papasakoti apie tai, kaip aš nesėkmingai bendravau su vieno mobiliojo ryšio tiekėjo "A" centrinio salono darbuotojais.

Š.m. balandžio 27 d. nutraukiau sutartį su mobiliojo ryšio tiekėju "B", kurio kliente buvau apie keturis metus, ir nusprendžiau tapti "A" kliente. Tą pačią dieną, apie 11:15 val., nuėjau į prekybos centre esantį "A" saloną, tačiau darbuotoja negalėjo pildyti reikiamų dokumentų kompiuteryje, kadangi strigo ryšys. Ji manęs atsiprašė ir pasakė, kad artimiausias salonas yra kitame prekybos centre.

11:47 val. aš sudariau sutartį tame prekybos centre esančiame "A" salone. Už SIM kortelę aš sumokėjau 29 litus. Kai aš pasakiau, kad tai mano vienintelis telefonas, darbuotoja mane patikino, kad SIM kortelė bus aktyvuota po gero pusvalandžio. Tačiau nei po pusvalandžio, nei po valandos kortelė aktyvuota nebuvo.

Apie 13:30 val. aš nuvažiavau į trečia prekybos centrą ir nuėjau į ten esantį "A" saloną. Darbuotoja man paaiškino, kad mano duomenų kompiuteryje nėra. Ji kažkur skambino ir teiravosi dėl šios problemos, bet jai buvo pasakyta, kad blogas ryšys ir kad su manimi susisieks. Po gero pusvalandžio buvo paskambinta į dukters mobilų telefoną (aš buvau jį nurodžius kaip kontaktinį) ir pranešta, kad yra kažkokie nesklandumai, bet būtinai šiandien mano telefono kortelę aktyvuos. Ryšys tą dieną atsirado apie 20:30 val. ir mano telefonas pagaliau "atgijo".

Apie 21 val. mes su vyru nuvažiavome į antrajame prekybos centre esantį "A" saloną, kur jis sudarė sutartį su "A" ir savo mamai. Vyras už SIM kortelę sumokėjo 25 litus. Tuomet aš darbuotojos paklausiau, kodėl aš ryte mokėjau 29 Lt., o jau vakare reikėjo vyrui sumokėti tik 25 Lt. Ji atsakė, kad pati nesuprantanti kodėl. Ji man pasakė, kad kažkada seniau tokią sumą reikėjo mokėti, bet dabar tereikia mokėti 25 Lt. Darbuotoja kaip kompensaciją pasiūlė man išsirinkti arba juostelę mobiliam telefonui nešioti, arba dėklą. Aš išsirinkau dėklą, nes juostelę buvau gavusi dovanų iš "B".

Sekančią dieną skambinau tiek vyrui, tiek dukrai ir ryšys mums bekalbant trūkinėjo: t.y. arba aš negirdėjau pašnekovo, arba jis manęs. Kitomis dienomis buvo lygiai tas pats: ryšys dingdavo.

Š.m. gegužės 5 d. mes buvome Kaune esančiame prekybos centre ir aš užėjau į "A" saloną paklausti, kodėl trūkinėja ryšys. Darbuotojas man pasakė, kad blogas mano telefono aparatas. Aš pasakiau, kad perdėjau "A" SIM kortelę iš savo senesnio telefono "Motorola" į dukros naujesnį telefoną "Siemens" ir ryšys vis vien trūkinėja. Tuomet darbuotojas man pasiūlė paskambinti "A" informaciniu telefonu ir išdėstyti savo problemą. Jis pasakė, kad kai aš paskambinsiu, ten girdėsis kaip veikia ryšys.

Š.m. gegužės 11 d. aš pagaliau paskambinau nurodytu numeriu.. Atsiliepęs darbuotojas išklausė mano problemą ir pasakė, kad čia kaltas blogas telefono aparatas arba tai, kad mes gyvename užmiestyje. Mes iš tiesų jau beveik ketverius metus gyvename Avižieniuose, Vilniaus raj., tačiau problemų su ryšiu būnant "B" klientu niekada nebuvo. Aš jam pasakiau, kad ir man būnant Vilniuje ryšys pokalbio metu taip pat dingsta. Tarp kitko, kol mes kalbėjomės su šiuo darbuotoju, ryšys taip pat dingdavo. Jis man pasakė, kad bandys išsiaiškinti ir man paskambins pats. Gana greitai jis paskambino, prisistatė, kad jis vadybininkas ir pasakė, kad man geriausiai būtų nuvažiuoti į centrinį "A" saloną ir ten mano problemą išspręs.

Apie 13 val. aš užėjau į šį saloną, pasiėmiau eilės numerį 386 . Lentelėje atsiradus šiam numeriui, aš pradėjau eiti link darbuotojo, bet tuo metu prie jo grįžo prieš tai bendravę su juo klientai. Darbuotojas atsainiai mostelėjęs man ranka, komandiniu balsu liepė sekundę palaukti. Po poros minučių jis mane pakvietė prieiti. Aš išdėsčiau jam savo problemą, kurią jis išklausė neįdėmiai, matėsi, kad jis labai skubėjo ir nervinosi. Jis numetė man prašymo blanką, kurį liepė užpildyti ir surašyti problemą. Viskas, ką rašiau, buvo jam negerai, jis užversdavo akis į viršų, nutaisydavo visokias veido išraiškas, rankų judesiai buvo labai manieringi. Pasijutau labai nejaukiai. Pagaliau užpildžiau tą blanką. Jis tą blanką stvėrė, pribėgo prie aparato su talonėliais, nuplėšė lapelį, įbėgo į kambarėlį, kur pasirodo buvo garantinis telefonų aptarnavimas ir liepė man laukti. Pats tuo tarpu kažkur dingo. Tame kambarėlyje buvęs darbuotojas mane pasikvietė po poros minučių, paklausė, kas atsitiko. Aš vėl iš naujo viską paaiškinau.. Jis man pasakė, kad blogas telefono aparatas, bet jo taisyti negali, nes šiam aparatui garantijos nėra. Užėjo dar vienas darbuotojas ir vėl paklausė, kas atsitiko. Aš ir jam vėl viską paaiškinau, man ir vėl buvo pasakyta, kad blogas telefono aparatas. Tuomet aš padėjau ant prekystalio abu telefono aparatus ir pasakiau, kad naudojausi jais abiem, ir kad ryšys trūkinėjo vienodai. Aš gan griežtai pasakiau, kad galų gale jie klausytųsi, ką aš sakau, o ne aiškintų kelintą kartą, kad blogas telefono aparatas. Tuomet vienas iš tų darbuotojų nubėgo ieškoti prieš tai aptarnavusio manieringojo darbuotojo. Gana greitai jis grįžo ir pasakė, kad ano nerado, vėl išėjo jo ieškoti ir daugiau nebeatėjo. Aš pastovėjau, palaukiau, pasakiau likusiam darbuotojui, kad sėdėsiu ant suoliuko salone ir lauksiu, kad, kai visi atsiras, jis mane pakviestų. Deja, niekas prie manęs nepriėjo ir tada aš priėjau prie dar vieno darbuotojo ir paklausiau, gal galiu kalbėtis su viršininku. Jis dėbtelėjo į mane ir pasakė, kad jis ir yra viršininkas ir kokios problemos. Aš eilinį kartą pradėjau aiškinti savo problemą. Jis man liepė užrašyti mano telefono numerį į tą blanką. Aš pasakiau, kad telefono numerį aš jau užrašiau. Jis man liepė užrašyti dviem eilutėm žemiau. Aš atsisakiau užrašyti, tuomet jis man pasakė, kad jeigu man taip jau sunku, tai jis ir pats tą gali padaryti. Jis šnekėjo su manimi pakeltu tonu, matėsi, kad aš jam labai trukdau. Aš paklausiau, kada bus išspręsta mano problema. Darbuotojas pasakė, kad mėnesio bėgyje. Aš pasakiau, kad už tokį prastą ryšį aš visą mėnesį turėsiu mokėti kaip už gerą. Tuomet labai piktai man buvo atrėžta: "Aš Jums dar kartą sakau - per mėnesį, bet gal ir greičiau". Tada aš pasakiau, kad kreipsiuosi su skundu į Vartotojų teisių gynimo tarnybą, tačiau jis mostelėjęs ranka pasakė, kad galiu drąsiai tą padaryti. Mano kantrybė galų gale baigėsi ir aš išėjau iš salono. Deja, raštu neįmanoma perteikti darbuotojų balso intonacijų bei veidų išraiškų.

Zoja Saldžiūnienė
2006-05-12